Muziejai

2011 m. birželio 9 d. 18 val. Pakruojo dvaro rūmuose parodos “LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ RŪMAI IR JŲ ATKŪRIMAS” atidarymas.

Apie Valdovų rūmų istoriją ir archeologinius radinius parodos atidarymo metu pasakos Mokslinių tyrimų centro vadovas, ilgametis Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojas, archeologas Gintautas Striška.

Paroda dvaro rūmuose bus eksponuojama nuo birželio 9 d. iki rugpjūčio 2 d.

Tadas Blinda

Ar žinote, kad Pakruojo dvare buvo filmuojamas vienas pirmųjų lietuviškų nuotykių filmų „Tadas Blinda“, ne vieną žiūrovą prikaustęs prie televizoriaus ekranų. Legendinio Tado Blindos portretas nuo šiol pasitiks kiekvieną, užsukantį į Pakruojo dvaro karčiamą. Ant paveikslo puikuojasi aktoriaus Vytauto Tomkaus, įkūnijusio garsųjį svieto lygintoją, autografas. Pakruojo dvaro atidaryme dalyvavęs aktorius visiems atskleidė filmavimo metu vykusias linksmas istorijas.

Kas buvo Tadas Blinda iš tikrųjų? Viena iš legendos apie garsųjį razbainiką Tadą Blindą versijų, sklindančių iš lūpų į lūpas, yra tai, kad Tadas Blinda kilo iš Pakruojo krašto. Vietos senoliai iki šiol mena išdykusio berniuko išdaigas, krečiamus pokštus, maištingus pasisakymus, nepaklusnumą įprastai tvarkai.

Šią legendinę asmenybę, gavusią „svieto lygintojo“ pravardę, tikime, žino kiekvienas. Tačiau, ar kiekvienas turi galimybę su juo susitikti, apžiūrėti jo garsius žygdarbius patyrusius, bet vis dar nesusidėvėjusius marškinius, pamatyti, kokiais batais šis razbainikas mūvėjo keliaudamas per Lietuvą ir maištingai kovodamas už savo idėjas? Greičiausiai matėme visi prieš dvidešimt septynerius metus pastatytą filmą, tačiau šiandien Jūs galite ne tik per ekranus, o artimiau susipažinti su „svieto lygintoju“ užėję į atgimusią Pakruojo dvaro karčiamą.

Apsilankę didžiausiame Lietuvos dvare sutiksite ir patį „Tadą Blindą“, kuris gyvai papasakos Jums visą savo gyvenimo istoriją …

Malūnų muziejus

Pakruojo dvaro sodybos vėjo malūne rasite unikalią ekspoziciją. 1823 metais pastatytas tipiškas kepurinis Šiaurės Lietuvos malūnas ypač gerai matomas nuo Linkuvos kelio. Vėjo malūnų statybos aikštelės buvo parenkamos ant kylančių kalvų. Žiūrėta, kad šių statinių neužstotų pavieniai medžiai, miškas ir trobesiai.

Po Antrojo pasaulinio karo malūnas buvo pritaikytas siloso bokštui, vėliau – cemento sandėliui. Kviečiame apsilankyti mūsų malūne, apžiūrėti   ekspoziciją ir sudalyvauti duonos kelio programoje.